Pagaliau sulaukėme sniego! Tiesa, ne tiek daug, kiek norėtųsi, bet vaikų džiaugsmui pakankamai. Vieni skubėjo piešti ant sniego su dažais, kiti lipdyti senius Besmegenius, dar kiti važinėtis rogutėmis ar žaisti sniego karą, daryti sniego angelus. Kiemas aidėjo nuo laimingų vaikų klegesio, net praeiviai stabtelėdavo pasigrožėti vaikų šėlsmu. Stebėdamas juos, turbūt kiekvienas mintimis grįžta į vaikystę ir širdį užlieja malonūs vaikystės žiemų prisiminimai…
Auklėtoja Asta Mačiulaitienė
Parašykite komentarą