„Meškiukų“ grupėje kiekvienas rytas prasideda gerais palinkėjimais, kurių užtenka visai dienai, ir to gėrio dalelę išsinešame namo.
Šį kartą rytinei veiklai nusiteikėme tokiais žodžiais: ,, Seka pasaką senelė: pagiry — žvejų trobelė, o trobelėje nuo seno trys sesutės sau gyveno…“ Taip prasidėjo pasakų rytmetys.
Mano tikslas buvo ugdyti vaikų vaizduotę, kūrybą, fantaziją, kalbą, suteikti džiugių išgyvenimų klausantis pasakų.
Pristačiau vaikams naujas pasakų knygeles, supažindinau su garsiausiais pasaulio pasakų kūrėjais. Mažieji linksmai klausė sekamų pasakų, stengėsi atsakyti į klausimus, suvaidinti kelis epizodus. Kalbėjomės su vaikais apie pasakų veikėjus, kokie jie būna, stengėmės atskleisti veikėjų nuotaikas: linksmas, liūdnas, rimtas, piktas ar pan. Vaikai pasakojo, kokias pasakas jiems seka mamos.
Mažieji piešė pasakų veikėjus, jų drabužius. Visi kartu gaminome karūnas. Gerą nuotaiką palaikėme žaisdami judrius rato ir pirštų žaidimus. (Dešimt pirštų – nemažai, galime pažaist gražiai. Galim juos suspausti, o paskui suglausti. Galim katutes paploti ir linksmai su jais pašokti. Galime aukštai iškelti ir saulutę paridenti. Galime paslėpti, o paskui išskėsti. Galime guldyti ir visus migdyti. Miega jau Nykštukas, miega ir Smiliukas, miega ir Didysis, miega ir Bevardis. Tik Mažylis išdykauja, šoka, vartosi, triukšmauja. Ką su juo daryti? Kaip jį užmigdyti? Sviedinėlis pirmas ima šokt smagiai, pasakų knygelės sukas lyg drugiai, įšoka susikibę meškis ir lėlė, sukasi stiklinėj mėlyna gėlė.)
,,Meškiukų” grupės auklėtoja Daiva Ježauskienė
Parašykite komentarą